Menu Close

Projektas “Mes = gamta”

Projektas „Mes = gamta“ patvirtintas! Projekto tikslas – skatinti Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimą švietimo srityje. Planuojama parengti ir patvirtinti gerosios praktikos medžiagą darbui su mokiniais, turinčiais įvairių sutrikimų:
1) vaikai su klausos negalia,
2) vaikai su psichikos negalia,
3) vaikai iš socialinės rizikos grupių.
Visi šie mokiniai kartu dirbs prie projekto, taip sukurdami natūralią aplinką tarpusaviointegracijai ir specialiųjų poreikių vaikų įtraukčiai.

Projekto tikslas – šviesti mokinius įvairiais aplinkosaugos klausimais, siekiant didinti jų informuotumą apie aplinkosauginį
švietimą ir darnų vystymąsi.

Projektas yra tiesiogiai susijęs su Nordplus Junior programos tikslais:
1) stiprinti Baltijos ir Skandinavijos šalių tarpusavio bendradarbiavimą,
2) keistis patirtimi, užmegzti kontaktus tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje, kad mokiniai ir toliau palaikytų projekto metu įgytus ryšius net ir pasibaigus projektui,
3) planuojama, kad projektas bus inovatyvus – mokiniai ne tik dalyvaus pamokose kaip pasyvūs dalyviai, bet ir pagal savo galimybes, padedami mokytojų, ves dalį pamokų, ekskursijas po mokyklą ir artimiausią aplinką,
4) planuojama, kad įgyvendinus šį projektą, tie patys partneriai, remdamiesi šio projekto metu įgytomis žiniomis ir padarytomis išvadomis, kartu parengs būsimas projektų paraiškas kitose programose, pvz., “Erasmus”
5) “Gerosios praktikos” pavyzdžiai bus parengti publikuoti projekto darbe anglų kalba ir bus prieinami visoms mokyklų partnerių komandoms ir kitoms suinteresuotoms šalims.

Projekto pavadinimas: Mes = gamta
Projekto Nr.: NPJR-2023/10208
Įgyvendinimo laikas: 08/2023 – 06/2025
Finansavimas: 43240,00 Eur
Projekto tikslai: skatinti Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimą švietimo srityje
Numatyti rezultatai: parengta medžiaga – gerosios patirties pavyzdžių rinkinys – darbui aplinkosauginio švietimo temomis, t.y. su socialinės rizikos grupės jaunuoliais ir mažiau galimybių turinčiais vaikais įgyta patirtis aplinkosauginio švietimo srityje.

Projektą koordinuojanti institucija: Valmieros Gauja Krasta vidurinė mokykla – Plėtros centras, Leona Paegles g. 5/7, Valmiera, LV 4201, el. paštas vgv@valmiera.edu.lv, www.vgv.lv

Projekto partneriai: FI – Villa skola LT- Pasvalio Riesuto mokykla EE- Porkuni specialioji mokykla

Projekto kontaktinis asmuo: Daiga Ramata, Valmiera Gauja Krasta vidurinė mokykla – plėtros centras, Leona Paegles iela 5/7, Valmiera; el. pašto daiga.ramata@valmiera.edu.lv

Mokykla dalyvauja tarptautiniame Nordplus Junior projekte „Mes=gamta“, kuris skirtas mokiniams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Projekte dalyvauja mokiniai iš Latvijos, Estijos,  Suomijos ir Lietuvos. Projekto tikslai:

  1. Įvairinti mokinių ugdymo būdus, įtraukiant juos į praktinę ir kūrybinę veiklas, suteikiant jiems galimybę bendradarbiauti su bendraamžiais iš kitų šalių.
  2. Projektu siekiama šviesti mokinius įvairiais aplinkosaugos klausimais, siekiant didinti jų sąmoningumą.
  3. Suteikti galimybę visiems projekto dalyviams keistis gerąja patirtimi ir užmegzti ryšius tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje.
  4. Siekiama, kad projektas būtu novatoriškas, kad mokiniai dalyvautų ne tik kaip pasyvūs veiklų dalyviai, bet pagal savo galimybes vadovautų kai kurioms veikloms, ekskursijos po mokyklą ir panašiai, padedant mokytojams.

Šis tarptautinis projektas prasidėjo 2023 m. sausio mėn. Įvairūs, labai įdomūs ir naudingi užsiėmimai jau vyko Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje.  Latvijoje mokiniai susipažino su darnaus vystymosi samprata, jos prasme, per praktines meno formas, per pojūčius tyrinėjo gamtos įvairovę ir lavino savo kūrybinius gebėjimus. Tema „Gamtos aplinkos estetika.“. Vizito Estijoje metu  mokiniai susipažino su pagrindiniais darnaus valdymo principais ir išteklių taupymu. Tema „Perdirbimas, darnus vystymasis“.  Suomijoje sužinojo, kaip natūralioje aplinkoje įgyti įvairių įgūdžių – matematikos, biologijos, fizikos, geografijos, chemijos, sporto. Tema „Mokymasis lauke“. Paskutinis visų dalyvių susitikimas vyks 2025 m. gegužės mėn. Lietuvoje. Tema „Profesijos susijusios su gamta“. Šio susitikimo metu mokiniai susipažins su gamta ir aplinka susijusiomis profesijomis, jų poveikiu aplinkai.

2025 m. gegužės 12 d. į Lietuvą atvyks Latvijos, Estijos ir Suomijos komandos. Pirmą dieną svečius supažindinsime su Pasvalio miestu. Pasvalys – senas miestas. Miesto apylinkės iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos žiemgalių genties. Pirmąkart miesto vardas paminėtas XIII a. pabaigoje. Manoma, kad Ldk Gedimino laikais čia jau buvo medinė pilaitė. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1494 m. Ldk Aleksandro iniciatyva. Šis kunigaikštis leido Jonui Grotui steigti miestą – atidaryti parduotuves, smukles, rengti turgus, tačiau miesto teisės gautos tik 1546 m. Miestas kūrėsi prie judraus kelio į Rygą, todėl greit tapo pirklių ir amatininkų centru. Vardo kilmė aiški – tai priešdėlio pa- vedinys iš upės, prie kurios įsikūręs miestas, vardo Svalia. Upės vardas siejamas su žodžiais svilti, garuoti. Pasvalyje yra nemažai lankytinų vietų. Aplankysime paminklą, skirtą poetui Bernardui Brazdžioniui (1907–2002). Jis pastatytas prie Svalios ir Lėvens upių santakos, Nepriklausomybės gatvės pradžioje. Tai lietuvių prozininkas, poetas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, muziejininkas, literatūros kritikas. Bernardo Brazdžionio poezija originali, individuali. Jo talentas paremtas lietuviškomis tradicijomis. Toliau keliausime prie Antanėlio skulptūros. Tai keistuolis Lėvens upės tilto muzikantas, tarpukariu savo smuiko garsais virpinęs praeivių širdis. Interaktyvi skulptūra Pasvalyje – tai ne tik forma, bet ir turinys. Jos turinį sukūrė kraštiečiai – aktorė Olita Dautartaitė, televizijos ir radijo laidų vedėjas Jonas Nainys ir poetas Vladas Braziūnas. Šių asmenybių įrašytais tekstais prabyla Antanėlis. Palietus dešinę plaštaką, Jonas pasakoja apie gražiausias Pasvalio vietas. Kairėje plaštakoje „apsigyvenusi“ Olita primena Antanėlio legendą. O pridėjus delną prie sagos, pasigirsta poetas Vladas Braziūnas – pasvalietiška tarme jis skaito savo eilėraštį apie senąjį Lėvens tiltą. Toliau eisime pro septynių angelų skulptūras, pastatytas Lėvens upės šlaite, priešais senuosius Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriaus vartus. Skulptūros atidengtos 2010 m. ir tarytum šventoriaus vartų sargybiniai stovi  „Vilties“, „Gyvybės“, „Žvejų“, „Liūdesio“, „Nuolankumo“, „Kiekvienam“, „Kalbos“ angelai. Praėjus skulptūras, eisime per Pasvalio tiltą link Žalsvojo šaltinio.  Tai giliausias Lietuvos urvas. Jo dabartinis gylis – 20 m. Žalsvasis šaltinis yra Lėvens upės kairiajame krante. Iš urvo tekanti versmė įteka į Lėvens upę. Šaltinis ištryško smegduobėje apie 1960 metus. Iš smegduobės apačios besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė salpoje kelių metrų ilgio vagą, kurios dugnas padengtas šviesiai pilkomis, vos žalsvo atspalvio nuosėdomis, suteikiančioms šaltinio vandeniui žalsvą atspalvį. Smegduobės, iš kurios išteka šaltinis, šonuose matosi pavieniai gipso ir dolomito gabalai. Vanduo skaidrus, turi sieros vandenilio kvapą. Tai didžiausias šaltinis Pasvalio rajone. Apžiūrėję Žalsvąjį šaltinį, keliausime prie girnų. Iš senųjų lietuviškų sodybų į vieną vietą surinktoje kolekcijoje sukaupta apie 400 eksponatų: 300 girnapusių, 66 dubenuotieji akmenys, 7 „pėduotieji“ akmenys. Girnų ir akmenų muziejų puošia medžio drožiniai. Autobusu keliausime į vienintelį pasaulyje Smegduobių parką, kuris pradėtas kurti 2004 m. Vaikščiodami po parką pamatysime keliasdešimt įvairaus dydžio, formos ir amžiaus karstinių daubų. Vietiniai kalba, kad ne viena jų turi keletą dugnų, todėl maudytis čia nevalia. Didžiausioje bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras. Pasakojama, kad Smegduobių parke yra net stebuklingų vietų: perėjus medinius vartus, išsipildo norai, prisėdus ant meilės suolelio, aplanko romantiški jausmai. Čia įrengti dviračių ir pėsčiųjų takeliai, pakylos riedlentininkams, žaidimų, sporto, treniruočių aikštynai, sūpynės mažiesiems lankytojams, gausu medžio skulptūrų, poilsio suolelių. Smegduobių parke yra skulptūrų parkas – iškilę šeši stogastulpiai. Aplankę parką keliausime Svalios pakrante link Pasvalio krašto muziejaus. Svalios parkas susideda iš kelių erdvių, sujungtų tilteliais, takeliais – skulptūrų bei treniruoklių skverelis, laisvalaikio zona su pavėsinėmis, gultais, tinkliniu, stalo tenisu, erdvė vaikams su karstyklėmis bei žydų ir karaimų kapinės.
Pasižvalgant „Pasvalio Šveicariją“ galima apeiti per 20 min. Po to vyksime į edukacinę pamoką Pasvalio krašto muziejuje „Senojo kaimo amatai“. Edukatorės lydimi leisimės į pažintį su senojo kaimo amatais. Susipažinsime su medžio meistrų, batsiuvių, kalvio, audėjų, puodžių darbo įrankiais ir gaminiais, pabandysite įminti edukatorės atrinktų eksponatų paskirtį bei veikimo principą, ieškosime atsakymo į užduotas mįsles. Tapsime amatininkais: įkursime cechus, išrinksime meistrus, tobulinsime įgūdžius įvairiose rungtyse. Po apsilankymo muziejuje vakarienė mieste ir grįžimas į kempingą.

Gegužės 13 d. praleisime Pasvalio „Riešuto“ mokykloje. Susipažinsime su mokykla, apžiūrėsime mokyklos erdves. Vėliau keliausime į edukacinę molio lipdymo pamokėlę, kurioje bus galima ne tik kurti bet ir atrasti naujų potyrių. Molis darbui yra labai palankus. Tam tikru atžvilgiu tai labai primena piešimą: medžiagos pačios pigiausios, bet tu gali sukurti tobulą meno kūrinį. Iš molio gali padaryti nedidelį daiktą labai greitai, nebūtinai itin preciziškai, technologiškai. Savo paprastumu jis ir primena piešimą.  Nepatinka raudonas molis – gali nusipirkti balto. Pasirinkdamas keramiko kelią, žinai, kad visą gyvenimą turėsi reikalą būtent su moliu. Keramikoje darbas turi praeiti ciklą: nulipdoma – išdžiovinama – išdegama. Edukacijos metu susipažinsime su molio savybėmis, medžiagomis, priemonėmis kurios yra naudojamos lipdymo – dekoravimo procese. Aptarsime pavyzdžius, kuriuos galėsite paliesti, patyrinėti.  Lipdysime puodynę iš molio. Darbai po nulipdymo turės išdžiūti, vėliau bus išdegti su glazūra išgrąžinti. Po dviejų savaičių suorganizuosime mokykloje parodėlę, kurios nuotraukas įkelsime į bendrą projekto puslapį. Po edukacinės pamokos bus arbatos pertraukėlė, o vėliau iš vaško plokščių gaminsime žvakes. Žvakių gamyba, tai įdomus ir atpalaiduojantis procesas. Edukacinės pamokėlės metu leisimės į pojūčių kelionę. Išgirsime žvakių atsiradimo istoriją ir jų magijos paslaptis, sužinosime apie jų svarbą gyvenime ir kalendorinių švenčių metu. Uosime natūralų bičių vašką. Vaškas yra svarbiausia sudedamoji dalis, o vaško rūšių yra labai įvairių, todėl svarbu iš pat pradžių žinoti, kokią žvakę norime gaminti. Patys pasigaminsime vaškinę žvakelę. Pasigaminę žvakeles eisime pietauti mokyklos valgykloje. Po pietų vyksime į Raubonių zoo parką, kuriame gyvena net 30 su viršum gyvūnų rūšių: elniai, surikatai, dygliatriušės ir daug kitų gyvūnų. Visi jie išsiskiria savo unikalumu, grožiu, bei išskirtiniais sugebėjimais. Laukiniai gyvūnai gyvena erdviuose aptvaruose. Kai kuriuos gyvūnus galima aplankyti specialiai įrengtuose aptvaruose ir iš arti su jais pabendrauti, juos paliesti, paglostyti. Galėsite pamaitinti triušius, danielius, pasigrožėti gyvūnais. Vėliau lauks pramogos, zoo parke yra gausu įvairių nemokamų atrakcionų. Pabuvę zoo parke, vyksime atgal į miestą. Mieste vakarieniausite ir smagiai leisite laisvalaikį.

Gegužės 14 d. vyksime į edukacinę pamokėlę „Avis aprengs ir pamaitins“, Milišiūnų avių ūkyje. Avys laikomos vienais seniausių naminių gyvūnų,  lengvai prisitaiko prie įvairių sąlygų. Jos teikia ūkiui vilnųkailiųmėsospienoriebalų. Avių vilna gali būti naudojama ne tik kojinėms megzti, šlepetėms velti ar antklodėms siūti, bet ir pastatams apšiltinti. Ūkyje susipažinsime su įvairių veislių avimis, jų auginimu, lankysimės nameliuose iš vilnos, edukacinėse erdvėse susipažinsime su vilna ir gaminiais iš jos, apvelsime muilą vilna. Pamatysime šeimininkų surinktą avinukų kolekciją, kurioje daugiau nei 1000 eksponatų. Ragausime vaistažolių arbatos, degustuosime kibinus su aviena. Po edukacinės pamokėlės vyksime pietauti. Pietūs Biržų mieste.  Vėliau ekskursija Biržuose. Keliausime ilgiausiu Lietuvoje pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą, kurio ilgis 525 m. Širvėnos ežeras yra seniausias dirbtinis vandens telkinys suformuotas užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes, kuris saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. Ežero atsiradimas siejamas su Biržų gynybinės tvirtovės statyba. Pelkėtoje vietoje išsiliejęs beveik 400 ha ploto tvenkinys patikimai saugojo pilį ir miestą iš šiaurinės pusės. Kitoje ežero pusėje, Astravo dvaro pastatuose įsikūręs lino fabrikas. Vėliau grįšime į Pasvalį. Laisvalaikio metu bus galimybė apsilankyti baseine. Vakarienė mieste.

Gegužės 15 d. vyksime į Naisius. Čia įsikūręs ir vienintelis Lietuvoje Baltų dievų muziejus, kurį puošia daugiau nei 50 ąžuolinių baltų dievų skulptūrų. Pagoniškumu praturtintas kraštovaizdis lankytinais objektais: Saulės aikštė, Alkos kalnas, Ugnies aikštė, Mėnulio akis, Laimės ežeras, Meilės sala ir įspūdingo dydžio Baltų arena. Šios arenos dydis yra toks, kaip Romos Koliziejus. Arena talpina 25 000–30 000 lankytojų. Dalyvausime edukacinėje pamokoje „Meniniai odos gaminiai“. Lietuvoje amatininkų odininkų buvo kiekviename dvare, kaime ir mieste. Jie gamindavo aprangos detales ir apavus, žirgų pakinktus ir balnus, dekoratyvinius knygų ir albumų viršelius, papuošalus, baldus bei suvenyrus. Šis amatas mena žmonijos atsiradimo laikus. Mūsų protėviai, kad apsaugotų kojas nuo šalčio ar drėgmės, jas apvyniodavo odos gabalėliais. Didžiausią odos dirbinių dalį sudarė apavas. Kaime būdavo siuvamos paprastos naginės. O miestiečių apavas buvo įmantresnis. Odiniams dirbiniams dažniausiai naudojama perdirbta naminių gyvulių oda. Apdirbimo procesas nėra paprastas. Tai ilgas ir sudėtingas darbas, tam reikia specialių darbo įrankių. Amatininkai pašalina riebalus iš poodinio sluoksnio, odą džiovina, raugina ir vėl džiovina. Taip pat minkština vidinę pusę, nuskuta plaukus ir išlygina. Paviršius dažomas, lakuojamas, ištapomas, auksuojamas, sidabruojamas. Raštas kuriamas įspaudais, deginimu, raižomas, pjaustomas ažūru, inkrustuojamas kitos spalvos ir rūšies oda, medžiu, metalu, dramblio kaulu, akmenimis. Šiuo metu Lietuvoje yra 8 sertifikuoti odininkystės amatininkai, kurie daugiausia užsiima krepšių ir diržų gamyba. Mes iš odos pasigaminsime darbelį. Po edukacijos, keliausime kepti picų restorane „Baltas gandras”. Edukacijos metu susipažinsime su picos gaminimo išskirtinumais, istorija, patys gaminsime picas. Vėliau lankysimės žemaitukų žirgyne. Žirgai iš prigimties yra neagresyvūs ir labai socialūs, jautrūs žmonių kūno kalbai. Jie natūraliai reaguoja į aplinkinių emocijas, todėl atpažįstant, įvardijant šias reakcijas mokomasi bendrauti, tinkamai reikšti savo emocijas ir adekvačiai elgtis. Glostant, šukuojant, jojant tarp žmogaus ir žirgo užsimezga ryšys, suteikiantis motyvacijos domėtis išoriniu pasauliu, tobulėti, bendrauti. Įgyjant naujų įgūdžių kyla pasitikėjimas savimi bei aplinkiniais, ugdoma kantrybė ir atsakomybės jausmas, savarankiškumas. Specialistas, raitelis ir žirgas, norėdami pasiekti laukiamo rezultato, turi dirbti darniai – taip mokomasi bendradarbiauti, atsižvelgti ne tik į savo, bet ir kitų norus, poreikius ir galimybes. Edukaciją apie žirgus ves kvalifikuota žirgyno trenerė, kuri pademonstruos pratimus su žirgu. Susipažinsime su žirgyno trenerio bei raitelio profesijomis, galėsime patys pakartoti žirgo atliktus pratimus ir įsitikinti ar lengva būti žirgu. Paskanavę picų pasivaikščiosime po Naisius. Vėliau grįžtame į Pasvalį. Laisvalaikio metu bus galimybė apsilankyti baseine. Vakarienė mieste.

Gegužės 16 d. Visi dalyviai atvyks į mokyklą. Mokyklos kieme šokių mokytoja Aistė mokiniams praves šokių pamokėlę. Tada visi keliausime pasidaryti įsivertinimo knygelių ir įvertinsime visas veiklas. Įvertinę veiklas valgysime pyragą, pasikeisime dovanomis. Kieme lauks siurprizas, atidengsime projekto įamžinimo rodykles. Vėliau pietūs mokykloje ir kelionė į namus.

Projekto pranešimai

Tarptautinė paroda „Kurkime kalėdinę girliandą kartu“
2023-12-01 mokykloje buvo organizuojama tarptautinė paroda „Kurkime kalėdinę girliandą kartu“. Parodai žaisliukus pristatė ne tik Lietuvos mokyklų mokiniai, bet ir mokiniai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos. Žaisliukų buvo labai daug – 782.
Visi jie susijungė į girliandas, kurios papuošė mokyklos erdves. Nuoširdžiai visiems dėkojame už gražius darbelius ir linkime, kad Jūsų darbus lydėtų sėkmė, kad niekada nepritrūktų šilumos ir džiaugsmo, bei kūrybinių minčių. Ačiū visiems.

Skip to content